žiūst

žiū́st interj. staigiam, netikėtam veiksmui ar įvykiui nusakyti: Kad aš išsigandau: par širdį žiūst, par kenkles digs, digs, digs Šts. Žiū́st žiū́st ir parsiskyrė žmonys bažnyčio[je] į dvi dali Šts. Žiū́st antkėlė miglos bangą Šts. Tik žiūri – pro langą šmėstelėjo spragilų ir šakių miškas, Ratkui plaukai žiūst A.Gric.